Dirvožemio tyrimas
Keičiantis ūkininkavimo sąlygoms, tręšimas turi būti labai racionalus, nes brangsta trąšos, energetiniai resursai, mažiau sukaupiama organinių trąšų, didėja gamtosauginiai reikalavimai. Todėl labai svarbu gerai pažinti savo ūkio dirvožemius, turėti duomenų apie jų agrochemines savybes, žinoti apie įvairių agrocheminių rodiklių įtaką žemės ūkio augalų derliui bei trąšų efektyvumui. Tik turint tokias žinias ir remiantis jomis planuojant tręšimą, galima tikėtis didžiausio, norimos kokybės derliaus bei palankiausio ūkininkavimo ekonominio rezultato. Perdirbėjams bus garantuotas reikiamos kokybės žaliavos teikimas, iš kurios MUMS BUS GAMINAMAS SVEIKAS, SAUGUS VARTOTI MAISTAS.
Ar žinote, kiek maisto medžiagų yra dirvoje?
Dirvų įvairovė svarbiausiomis maisto medžiagomis – mineraliniu azotu, judriuoju fosforu bei kaliu Lietuvoje labai didelė.
| Maisto elementai | Maisto elementai | |||
|---|---|---|---|---|
| labai mažai | mažai | vidutiniškai | daug | |
| Judrusis FOSFORAS | 20.3 | 41.5 | 22.3 | 15.9 |
| Judrusis KALIS | 7.6 | 35.4 | 33.4 | 23.6 |
* Agrocheminių tyrimų centro duomenys
Net nedidelis laukas gali būti labai “margas”. Taigi norint efektyviai panaudoti trąšas reikia atlikti tikslią dirvos analizę ir ja remiantis planuoti tręšimą.
Kuo paimti dirvožemio ėminius?
Dirvožemio ėminiai imami rankiniu būdu naudojant specialius grąžtus arba automatizuotai, naudojant specialią dirvožemio ėminių paėmimui skirtą techniką.
Baltic Agro turi įsigijusi specialią automatizuoto dirvos ėminių paėmimo techniką. Ja važiuojant per lauką, greitai ir iš norimo gylio paimami dirvožemio ėminiai, kompiuteris tiksliai atžymi paėmimo vietas (koordinates), maršrutą bei kitą informaciją.
Ką reikėtų tirti?
Neintensyviai ūkininkaujant ar mažame ūkyje pakanka nustatyti tik ariamojo sluoksnio reakciją (pH) bei judraus fosforo ir kalio kiekius. Intensyviai ūkininkaujant, planuojant aukštus derlius ir ypač auginant reiklesnes mitybos sąlygoms kultūras, kaip daržoves, bulves, cukrinius runkelius, svarbu žinoti, kiek dirvoje yra humuso bei mikroelementų – boro, magnio, cinko, vario, molibdeno.
Planuojant salyklinių miežių ir žiemkenčių tręšimą azotu labai svarbu dirvoje nustatyti mineralinio azoto kiekį. Ypač intensyvios žemdirbystės ūkiuose verta atlikti ir augančių augalų cheminės sudėties analizes.
Kaip panaudoti dirvožemio tyrimų rezultatus?
Žinant dirvožemio tyrimų rezultatus, galima parengti optimalų, ekonomiškai pagrįstą tręšimo bei kalkinimo planus. Baltic Agro tręšimo rekomendacijas ruošia kompiuterine tręšimo programa “Grow-How Program”. Tręšimo rekomendacijų skaičiavimas šioje programoje paremtas balanso metodu, o trąšų normos nustatomos atsižvelgiant į:
- augalų fiziologines savybes ir planuojamą išauginti derlių;
- dirvožemio fizikines ir agrochemines savybes (granuliometrinę sudėtį, rūgštumą, maisto medžiagų kiekį);
- agrotechnines sąlygas (priešsėlį, tręšimo būdą, tręšimą organinėmis trąšomis).
Šiuo metu yra galimybė pasirinkti vieną iš 54 ž.ū.augalų (lauko, daržo, sodo).
Programoje atsižvelgiant į auginimo kaštų struktūrą ir planuojamas pajamas galima paskaičiuoti prognozuojamą pelną/nuostolį.
Programos duomenų bazė sudaryta atsižvelgiant į Agrocheminių tyrimų centro,
Lietuvos Žemės Ūkio Universiteto, Lietuvos Žemdirbystės Instituto, Lietuvos Sodininkystės ir Daržininkystės Instituto specialistų konsultacijas.
OPTIMALIAS TRĘŠIMO NORMAS APSKAIČIUOSITE REMDAMIESI DIRVOŽEMIO ANALIZE IR KOMPIUTERINE TRĘŠIMO PROGRAMA GROWHOW PROGRAM
Papildoma informacija ir užsakymai: +370 650 69800, nerijus.zilinskas@balticagro.com