Trąšos papildomam tręšimui
Augalų mitybai būtini visi mineralinės mitybos elementai, tačiau jų reikšmė ir poreikis yra skirtingi. Trąšų poreikį apsprendžia dirvožemio turtingumas azotu, augalų pasisavinamais fosforu ir kaliu, kitais mineralinės mitybos elementais. Svarbu dirvožemio pH, fizikinės ir agrocheminės savybės bei aplinkos veiksniai. Augalų mityba per šaknis sutrinka pablogėjus dirvožemio aeracijai, esant žemai dirvos temperatūrai, drėgmės trūkumui ar pertekliui, elementų blokavimui. Sutrikus augalų mitybai per šaknis, mitybos reguliavimui plačiai naudojamas augalų tręšimas per lapus. Tręšimo per lapus efektyvumas priklauso ir nuo mineralinės mitybos elementų poreikio, ir patekimo į augalą greičio. Tai dažniausiai priklauso nuo trąšų formų bei tręšimo laiko. Per lapus augalai lengviausiai pasisavina azotą amidine (NH2) forma, magnį bei mikroelementus. Sunkiausiai pasisavina fosforą bei kalį. Ca, Mg ir mikroelementus per lapus augalai pasisavina katijonų, anijonų ir chelatų formose (pvz.: FeEDTA), išskyrus borą ir molibdeną, kurie nesudaro junginių su kompleksonais. Patekęs į augalą chelatinis junginys skaidomas į Ca, Mg ar mikroelementą bei kompleksoną. Kompleksonas augaluose skaidomas į paprastesnius junginius, kurie panaudojami augalų mitybinėje grandinėje.
Augalų apsirūpinimą mineralinės mitybos elementais galima nustatyti įvertinus dirvožemio turtingumą, augalų antžeminės dalies cheminę sudėtį ar vizualiai vertinant išorinius augalų požymius. Augalai maisto medžiagas paima šaknų ir lapų pagalba, daugiausiai jonų forma. Šaknų pagalba augalai iš dirvožemio pasisavina visus mineralinius junginius, vandenį ir deguonį, nedidelius kiekius amidų, aminorūgščių. Per lapus augalai pasisavina anglies dioksidą, aminorūgštis, dalinai humines ir fulvo rūgštis bei visus kitus makro – ir mikroelementus:
- NPK per lapus augalai gali įsisavinti iki 30-40 proc. viso reikiamo kiekio (normos);
- Mg, Ca, S – iki 80 proc. normos;
- mikroelementus – iki 100 proc. normos.
Norint užtikrinti tinkamą mineralinės mitybos elementų panaudojimą būtina sudaryti tręšimo planą. Jo sudarymo metodikoje yra numatomos maksimalios normos, kurių viršyti nerekomenduojama, nes per dideli maisto medžiagų kiekiai jau ekonomiškai neapsimoka, o 1 kg v.m. nepadidina derliaus tiek, kiek padidina esant mažiems ar vidutiniams derliams.
| Elementų reikšmė | |
|---|---|
| N | Šaknų ir antžeminės dalies augimas, derlingumas ir derliaus kokybė, skatina magnio įsisavinimą, prailgina augalų vegetacijos periodą; |
| P | Šaknų augimas, krūmijimasis, savalaikis derliaus subrendimas, atsparumas nepalankioms aplinkos sąlygoms, skatina magnio įsisavinimą; |
| K | Produktyvusis krūmijimasis, atsparumas nepalankioms aplinkos sąlygoms, skatina mangano ir geležies įsisavinimą; |
| Ca | Ląstelių sienelių statybinė medžiaga, javų išgulimas; |
| Mg | Chlorofilo sintezė, antžeminės dalies augimas, derliaus kokybė, skatina fosforo įsisavinimą; |
| S | Baltymų sudėtinė dalis, skatina azoto įsisavinimą; |
| Mn | Šaknų vystymasis, antžeminės dalies augimas, atsparumas ligoms; |
| Fe | Chlorofilo sintezė; |
| Cu | Žiedadulkių gyvybingumas, grūdų mezgimasis ir varpų užsipildymas, augalų atsparumas ligoms, javų išgulimas; |
| Zn | Atsparumas sausroms, didina N,P,K pasisavinamumą, skatina grūdų mezgimą; |
| Mo | Augalų fermentų sudėtinė dalis, skatina azoto ir vario įsisavinimą; |
| B | Žiedadulkių gyvybingumas, derliaus gausa, kokybė, atsparumas ligoms. |
Meniu kairėje pusėje rasite mūsų siūlomą trašų papildomam tręšimui pasirinkimą.